Nuo mažumės mus stebina pasaulis, į kurį ateiname, jo vientisumas ir sudėtingumas, išraiškų įvairovė. Gal todėl ir bandome visą gyvenimą protu suprasti tai, ką nesunkiai suvokiame jausmais, bandome atsakyti į nuolat mus kankinančius klausimus: iš kur tas pasaulis, kaip ir kada jis atsirado, kas jį sutvėrė, ar turi jis pradžia ar pabaigą, kokia jame vieta ir vaidmuo mums skirtas, kodėl egzistuoja gimimas, kančia ir mirtis, ar mes jau esame buvę ar dar būsime? Į šiuos visus klausimus mums išsamiai atsako jogos filosofija bei jogos praktikos padeda atskleisti vidinį tyrumą ir sąmoningumą.

Todėl jogos centro SAVITRI lankytojams būtina išklausyti kursą „Įvadas į jogą“

Šio kurso metu Jūs susipažinsite su jogos filosofija, o taip pat išmoksite įvairių jogos praktikų, kurias įsisavinę galėsite teisingai naudoti kasdieniniame gyvenime, suprasite, kaip teigiamai jogos praktikos gali padėti šiuolaikiniam žmogui išmokti įveikti ligas, stresą, išlaikyti koncentraciją ir vidinę pusiausvyrą bei atskleisti save kūryboje, darbe, šeimoje ir tarpusavio santykiuose. Paskaitų ir praktikų užsiėmimų ciklas susideda:

1. Aštuonių jogos vystymosi stadijų analizė, kurios suteikia sampratą nuo grubaus fizinio iki subtilaus dvasinio savęs realizavimo:

   Jama – tai mūsų socialinės nuostatos, požiūris į kitus.
   Nijama – tai mūsų asmeninis, požiūris į save patį.
   Asana – tai pastovumas ir budrumas, sugebėjimas išlaikyti sėdimą pozą. Pranajama –gyvybinės energijos (pranos) valdymas.
   Pratjahara –  juslių kontrolė.

   Dharana – mokėjimas koncentruotis.
   Dhijana – meditacija.
   Samadhi – aukščiausia sąmonės būsena, pilna savęs realizacija.

2. Paskaitų ciklo: “Ajurveda – senoji medicina -  ir joga“, penkių Mahabhutų(kosminių elementų: erdvės, oro, ugnies, vandens ir žemės) samprata, paskaitos apie fizinį ir dvasinį savęs suvokimą.

   Samprata :

• fizinio kūno (šarira);

• juslių (indrijų);

• proto (manaso);

• sielos (atma - kosminė universali, dživatma - individuali).

  Trijų gamtos jėgų (gunų) samprata. Nustatymas savo konstitucinio tipo. Sveikos mitybos kursas.

3. Asanų (fizinių pratimų) mokymasis, taisyklingas jų atlikimas ir savo kūno formos ir padėties suvokimas.

4. Taisyklingo kvėpavimo (pranajamos), bandhu praktikų mokymasis, kurios paskirsto energiją ir ją koncentruoja tam tikrose kūno vietose.

5. Išsamus praktinis mokymasis šatkarmų (6 kūno išvalymo procedūrų), kurios išvalo tiek grubų, fizinį, tiek praninį, subtilų kūną.

6. Koncentracijos mokymasis. Įvadas į meditaciją. Mantrų meditacijos sąvoka ir kodėl šios praktikos reikalingos žmogui.

7. Atsipalaidavimo praktikos.

8. Čakrų (dvasinių centrų) filosofija, jų įtakos suvokimas žmogaus fiziniam, energetiniam, mentaliniam, emocionaliam kūnui. Samprata savęs, kaip pilnos ir harmoningos esybės, susidedančios iš:

• sielos - kauzalinio (dvasinio) kūno,

• energijos – praninio ir mentalinio (subtilaus fiziologinio) kūno,

• fizinio – šarira (grubaus anatominio) kūno.

  9. Paskaitos apie karmą (priežasčių ir pasekmių dėsnį).

Susipažinus su šiuo paskaitų ciklu joga tampa žmogui kaip gyvenimo įrankis, kuris padeda ne tik pažinti žmogiškąją prigimtį, bet taip pat atskleisti savo gelmes, plačiau pažvelgti į gyvenimą ir lengvai bei laisvai judėti juo, įveikiant kliūtis ir permainas.