Įvadas į jogą

Nuo mažumės mus stebina pasaulis į kurį ateiname, jo vientisumas ir sudėtingumas, išraiškų įvairovė. Gal todėl  visą gyvenimą ir bandome protu suprasti tai, ką nesunkiai suvokiame širdimi, stengiamės atsakyti į nuolat kankinančius klausimus: iš kur, kaip ir kada atsirado pasaulis, kas jį sutvėrė, ar turi jis pradžią ir pabaigą, kokia vieta jame ir koks vaidmuo mums skirtas, kodėl egzistuoja gimimas, kančia, mirtis, ar mes jau esame buvę, ar dar būsime? Į visus šiuos klausimus išsamiai atsako Jogos filosofija, o Jogos praktikos, atskleisdamos vidinį tyrumą ir sąmoningumą, padeda keistis.

Kodėl jogos centro SAVITRI lankytojams
būtina išklausyti kursą „Įvadas į jogą“?

Šio kurso metu Jūs susipažinsite su Jogos filosofija ir įvairiomis Jogos praktikomis, skirtomis dvasiniam pažinimui lavinti.
Išklausę įvadinį Jogos kursą, galėsite praktikuoti ir tobulinti žinias "Savitri" jogos centre, pasirinkdami patogų Jums jogos pamokų tvarkaraštį.
Įvado tikslas -  suteikti teisingą informaciją apie Jogą ir jogos praktikų svarbą žmogaus gyvenime, atskleisti, kaip pozityviai jogos praktikos gali padėti šiuolaikiniam žmogui adaptuotis gyvenimo pokyčiams: išmokti įveikti stresą, ligas, sugebėti neprarasti pusiausvyros ir tikėjimo vidine galia, atskleisti save kūryboje, išlaikyti darną šeimoje ir bendravimo santykiuose.



Paskaitų ir praktinių jogos pamokų ciklas susideda iš:

I. Paskaitų apie “Šakti Jogą” ir praktinių užsiėmimų pagal
“Šakti Jogos” metodiką, kuri susideda iš:
- asanų (fizinių pratimų),
- kvėpavimo praktikų,
- bandhų praktikų (energijos koncentracijos ir jos srauto nukreipimo į reikiamą kūno tašką),
- krijų (praktikų, kurios paskatina aukščiausiąjį pažinimą),
- meditacijos,
- atsipalaidavimo.



II. Dharma Šastrų studijavimo ir susipažinimo su Jogos dvasinio pažinimo
būdais ir keliais, kurių pagrindinis tikslas yra jungtis su Dieviškumu:

 Radža Joga ir aštuonios Jogos pakopos,
kurių dėka per proto analizę ir kontrolę, fizinė ir psichinė energija keičiasi į dvasinę.

Aštuonias Radža Jogos pakopas sudaro:
1. Jama – paaiškina neteisingas nuostatas ir padeda suprasti, tai ko nereikia daryti.
Jamos moraliniai apribojimai padeda kontroliuoti elgesį, pažaboja egoizmą, pyktį, ydas.
2. Nijama – moko teisingo požiūrio į save ir padeda suvokti tai, ką privalome daryti,
kad sustipėtų valia ir atsirastų gebėjimas kontroliuoti įpročius.
3. Asana - kūno pozos, padedančios siekti Dvasinio tobulumo, kuriam reikalingas stabilus protas ir sveikas kūnas.
4. Pranajama – kvėpavimo kontrolė, padedanti gyvybinei energijai tekėti laisvai. Pranajamos praktikos tonizuoja ir išvalo organizmą, nuramina minčių bangas ir paruošia protą meditacijai.
5. Pratjahara moko kontroliuoti jusles ir nuraminti protą.
6. Dharana išvysto koncentraciją ir proto sutelktumą ties viena mintimi. Ilgalaikė, nenutrūkstanti koncentracija pereina į meditaciją.
7. Dhijana – meditacija. Tai nenutrūkstantis grynos minties tekėjimas, bet kokio jutiminio suvokimo išnykimas.
8. Samadhi – gili ilgalaikė meditacijos būsena, viršsąmoninis būvis, kurio neįmanoma suvokti protu ir apsakyti žodžiais.
Šioje meditacijos būsenoje trancenduojamos visos jutiminės patirtys,
o laikas ir erdvė atskleidžia Atmano (sielos) priežastingumą.



Karma Joga - dvasinio pažinimo būdas,
kuris moko susivienyti su Dievu per veiksmą
Šis metodas skatina nesavanaudiškumą ir neprisirišimą prie veiklos vaisių, o tai leidžia išsiugdyti tauresnius jausmus, kurie padeda žmogui atverti širdį, sunaikinti egoizmą ir skatina vienovės įžvalgą, leidžiančią pajusti Dievišką pradą visose gyvose būtybėse.
Paskaita apie Karmą - tai paskaita apie psichinį ir fizinį veiksmą ir veiksmų pasėkmių visumą dorovės požiūriu (priežasčių ir pasėkmių dėsnis).
Apie įspūdžių, polinkių, ydų, susiformavusių žmogaus sąmonėje, kurių visuma sudaro jo būdą,  įtaką.
Apie vieningą Dharmą - didžiąją pasaulio darną, kuri yra žmonijos tikroji esmė.
Dharma - tai bendrinė sąvoka tikrajai mūsų esmei nusakyti. Tai žmogaus dorovė ir etika, elgsenos normos, mąstymo turinys, tikrovės pasireiškimai,
visatos reiškiniai ir visuma, daiktai ir t.t. 
Dharma susijusi su karma (veiksmu). Dharma įgyvendinama sukūrus tam tikrą karmą ir egzistuoja įstatymo forma.



Bhakti Joga - tyros meilės ir atsidavimo,
natūralaus Dievo pažinimo kelias
Joginas ar jogą praktikuojantis bando suvokti Tiesą per atsidavimą ir meilę personalizuotai Dievo formai.
Išsiugdoma intensyvi meilė įasmenintam Dievui, Dievo inkarnacijai ar Guru.
Tokiu būdu garbinančiojo ego susivienija su pasirinktuoju idealu (išta deva).
Šiame laikmetyje Bhakti Jogos forma yra aktualiausia. Ji padeda praktikuojančiam asmeniui sunaikinti pasaulietišką egocentriškumą ir išsiugdyti nuolankumą, atsidavimą ir sugebėjimą jaustis tik įrankiu Dievo rankose. 
Joginas, praktikuojantis Bhakti, neslopina savo jausmų, o puoselėja juos siedamas su Dievu.
Skiriami penki šios būsenos (bhava) lygmenys:
atsidavimas guru, guru nurodymų laikymasis, mąstymas apie Dievą, tobuliausia meilė, ekstaziška meilė Dievui. 
Bhakti Jogos metodika susideda iš maldų, meditacinių japos (Dievo vardo kartojimo mantrų ) praktikų, giedojimo, šventraščių studijavimo.

Džnana Joga arba išminties joga - būdas pažinti Dievą,
vadovaujantis intelektu ir logika
Pastaruoju  metu žmogaus mąstymas nepaprastai išlavėjo, todėl gali atrodyti, kad tai paprastas, aiškus ir logiškas būdas, nors, iš tiesų,
tai vienas sudėtingiausių Dievo pažinimo būdų, reikalaujantis nepaprastos valios.
Dievas patiriamas per intelektinę analizę ir pažinimą. Džnani joginas išvysto gebėjimą atskirti (viveka) ir atmeta viską, kas yra netikra ir laikina (maja),
kol galiausiai lieka vienintelė tikrovė - tai Savasties suvokimas.
Praktikuojantysis stengiasi išsiugdyti beaistriškumo (vairagja), aiškaus mąstymo, atsižadėjimo ir neprisirišimo savybes.
Džnana Joga remiasi šventraščiais, intelektu, sąmoningumu, patirtimi ir nėra tik aklas tikėjimas.
Prieš pasirinkdamas Džnana Jogos praktikavimą, mokinys turi būti įsisavinęs kitus jogos būdus, nes be sugebėjimo veikti nesavanaudiškai, be Dievo meilės pažinimo ir be kūno bei proto stiprybės pastangos bus tuščios ir savirealizacijai  naudos nesuteiks.



Susipažinsite su šiomis Kundalini Jogos terminologijos sąvokomis:
Atmaną (sielą) gaubiantys kevalai (košos). 
Sukoncentruotos energijos taškai (čakros) arba psichofiziologiniai centrai, kuriuose  siela ir kūnas susivienija ir persmelkia vienas kitą.
Psichofiziologinių centrų (čakrų) samprata, kuri atskleidžia skirtumus tarp užterštos ir tyros sąmonės .
  

   Tantros filosofija apie Sušumna nadis (dvasinį kanalą arba ryšį su dangumi, Dievu) ir  
 Kundalini Šakti, egzistuojančią kiekviename žmoguje ir pasireiškiančia tyra palaima ir džiaugsmu.



III. Paskaitų ciklo “Ajurveda – senoji medicina.
Kaip ji gelbsti pirmuose Jogos žingsniuose? “

Paskaitos apie esybės visumą pagal Ajurvedą:
Ajurvedos požiūris į žmogų, kaip į harmoningą esybę, susidedančią iš fizinio kūno, juslių, proto ir sielos.
Trijų energijos savybių Gunų (satva, radžas, tamas) ir penkių Mahabhutų samprata.
Savo konstitucinio tipo nustatymas.
Sveikos mitybos kursas.



IV. Paskaitos apie jogų kūno valymo ir priežiūros praktikas - šatkarmas,
gryninančias grubų fizinį ir subtilųjį mentalinį kūną.



V. Koncentracijos praktikų
Įvadas į meditaciją ir mantrų meditacijos sąvoka.
Atsipalaidavimo praktikos. Kodėl šios praktikos reikalingos?



VI. Paskaitos apie Krija Jogos praktikas,
suteikiančias aukščiausiąjį pažinimą.



Susipažinus su šiuo paskaitų ciklu, Joga gali tapti Jūsų gyvenimo įrankiu,  padedančiu tausoti sveikatą,
įveikti kliūtis, atrasti pusausvyrą ir ramybę, atskleisti gabumus,
išmokti kurti, gyvenimą paversti džiaugsmu...